Laiptai. Aukštyn žemyn. Liftas keistai sustoja tarp aukštų. Erzina. Ypač dabar, kai skauda koją. O už lango graži diena, paukščiai linksminasi patys ir linksmina tave, užsidariusią namuose. Namai gerai, bet virsta kalėjimu ir tada jau kančia, kad apskritai juos turi. Prisiburbėsi. Pamatysi kaip prisišauksi bėdą. Juk kiek žmonių neturi tų savo namų. O tu turi. Na uždarė tave kojos trauma. Sugis ir vėl išeisi į gatvę. Į gatvę, kurios nekenti daug labiau nei to priverstinio sėdėjimo namuose. Toks bjaurus tas žodis nekenčiu. Bet jis niekur iš jokios kalbos žodyno neišbrauktas kaip nevartotinas. O ir neapykanta tarpsta, veši kaip pavasarinė žolė. Laikas jau būtų žolę nupjaut, kad erkės nesiveistų. Bet juk veisis vis tiek. Jos gajos kaip ir žmonių neapykanta žmogui. Gal per daug atsisukom į gyvūnus, žvėris, per daug dedam į juos savo meilės ir pakantumo. Net jei kokį kūdikį pitbulis sudrasko, kaltas pats kūdikis. Mat šuneliui sukėlė stresą, įžvelgė sau pavojų. Ai tegul. Tos temos nenori plėtoti. Kiekvienas laisvas mylėt, ką nori ir kaip nori. Dievint irgi, ką nori. Skaityti pilną įrašą »
Paburbėjimas
27 balandžio, 2024sezamas
10 balandžio, 2024jau per ilgas
tas mano gyvenimas
kai likęs tik paukščio
virpėjimas saujoje
vienišybėje atsitraukusi
vartau puslapius
senokai pageltusius
iš sezamo tik sezamo sėkla
mažytė nebūtinai balta dalia
vienišybės kevale ją saugau
atspindys pageltusių puslapių
kiekvienoje raidėje
iš anksto žinau pasijuoksite
vienišės paistalai
o man patinka juokas
kai likęs tik paukščio
virpėjimas saujoje ir sezamo
sėklos nebūtinai balta dalia
2024
8 balandžio, 2024
Į tamsą
6 balandžio, 2024Laukiu
kol tinkamai sužydės
obelys, kriaušės ir vyšnios.
Laukiu,
kol lietus galutinai nuplaus
ilgesį ir liūdesį.
Tinkamai ir galutinai
žengsiu į tamsą, save
pristačiusi vienos dienos
deive be dievybės.
Laukimo aureolė.
Vilties aureolė.
Tikėjimo aureolė.
Šarvas nuo visko, labiausiai
nuo savęs.
Į tamsą žengt nebaisu.
Baisu vėl patekt į šviesą,
kurioje jos tiek,
kiek pakelia boružė
ant savo sparnų. Skaityti pilną įrašą »
Rugiagėlė į plaukus
25 kovo, 2024Dieve,
dar tiek trumpai,
dar tik pati pradžių pradžia,
o jau orkestras groja
ir angelai choru sustojo.
Skaityti pilną įrašą »
žemiška undinė
25 kovo, 2024neieškok manęs giliai
aš paviršiuje
labai jau matoma
ten giliai manęs nėra
kitos žuvys ieško
dar neatrasto kranto
Skaityti pilną įrašą »
siekiamybėje
24 kovo, 2024bus diena
kai nebus nei tavęs
nei manęs
saulė rūstaus karščiu
lis vėsus lietus
iš dangaus malonės
mudu
būsim vėlei kartu
tiktai vėlėmis
pakylėti virš žemės
o gal tik save
virš būties
su dviprasmiška morale
pakylėję
Skaityti pilną įrašą »
apie akimirką
16 kovo, 2024akimirka
dar viena akimirka
ir tavęs jau nebus
žais Vilnelėje antys
nesibaigiantį savo
pačių ritualą
juoksis praeiviai iš
kieno paslydimo
ant trotuaro
gailestingas vaikutis
paglostys kačiuką
Skaityti pilną įrašą »
Nemira 